| Didij savait pasitikime kartu su naujuoju „Artumos“ numeriu, prabylaniu mums apie drs tikti ir gyventi savuoju tikjimu po vis ateizmo palikt aizd ir stovint iandienos sekuliarizmo akivaizdoje. Nors redaktoriaus laike skaitytojams galima pajusti iok tok nusivylim, jog „Artuma“ ne visai atspindi lidnas ndienos realijas, vis dlto, manau, t atspindi taip apstu aplink, kad daug kas, imdamas rankas „Artum“, trokta bti kilsteltas vir kasdienini skandal, kriminal ir varg, o gal net nori tobulti.
Tad syk „Artuma“ bando kvpti mums drsos nebti konformistais, prisitaikliais, kuri, anot psichologs Zitos Vasiliauskaits, yra dauguma; sykiu ji teigia, jog net tyrimais rodyta, kad jei bent keli mons stoja teisiojo pusn, tuomet ir kitiems pripainti ties kur kas drsiau. Tad jaun tikintj gal kiek padrsins kit jaunuoli liudijimas apie tikjim „Jaunimo ikio“ skiltyje. Taiau padrsintas tebna ne tik jaunas mogus, nes, pasak Antano Gailiaus, kiekvienas ms kasdien i naujo eina gyvenimo pamok, tik nebijokime, nepabkime i jos, o ir nepaslpkime galv po suolais. Gal kilstelti galvas pads ir Tomo Vilucko bei Romano Kazakeviiaus straipsniai apie sekuliarum ir pasaulietikum ms aplinkoje: juk geriausiai pasaul painsime jame gyvendami, o ne j atmesdami, jo bijodami ar izoliuodamiesi. Tad veriau, padedami kunigo biblisto Danieliaus Dikeviiaus, vadovaukims Šventuoju Ratu ir bkime krikionys drss. Tai reikia – Dievu pasitikintys, vieai, atvirai ir aikiai skelbiantys Jo mokym. Jei klausite, i kur ir kaip pasisemti mums drsos iame kelyje, skaitykite straipsn „Laim – imtyns su baime“. Atsakym gal kiek pasufleruos ir tvas Antanas Saulaitis SJ: gyventi, kuo tiki, prireikia ne tik drsos, bet neretai – ir stiprybs bei tvirtos tradicijos.
Kaip sako lotynika patarl – odiai moko, pavyzdiai patraukia. Tad pavyzdi yra ir balandio „Artumoje“. Vis pirma – tai dvasios milinas pal. Jurgis Matulaitis, savimi bylojs, kaip galima beslygikai pasitikti Dievu. Taip pat – ir arkivyskupas S. Tamkeviius, kur kalbina V. Ibianska; kart visiems gerai inom, bet vargu ar taip gerai pastam asmen ivysite tiesiog kaip mog, kurio drsos, pasitikjimo Dievu ir artimu, Tvyns meils nepalau nei valdios represijos, nei kiti gyvenimo sunkumai. O tiems, kurie per kukls lygiuotis dvasios milinus, vaikai, kaip visuomet nuotaikingai, sykiu labai suprantamai, paaikina, kas yra drsus mogus, ir pateikia itin gyvenimik pavyzdi.
Ir eimos iame „Artumos“ numeryje drsinamos su pasitikjimu engti ibandym keliu, kartais tikrai sekinanioje gyvenimo kelionje. Šeim akademijos dalyviai liudija, kaip svarbu poroje paremti vienam kit ir diaugtis kiekviena akimirka. Sunkum juk kyla ne vien sutuoktini tarpusavio santykiuose, bet ir bendraujant su vaikais – mai jie spaudia kelius, o paauglystje – tv irdis. Tad rubrika „Veidu vaik“ bando paaikinti danai negailesting, permaining, sunkiai suvokiam paaugli elges ir skatina tvus juos dar labiau mylti.
Neliks skaitytojai ir be savo mgstam laisvalaikio rubrik: knyg apvalgoje – kiek grietokas odis apie „pusiau literatr“, sveikatos skiltyje – kataraktos problemos, o ir Vanda Ibianska ne visai tradicikai, bet labai asmenikai kreipiasi skaitytoj, apraydama savj maldos gyvenim.
Taigi vent Velyk visiems mums, bkime dar drsesni – tikkime, pasitikkime, gyvenkime ir liudykime. Aleliuja!
Julija Jokubauskien |